[ ankstesnis ] [ Turinys ] [ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ A ] [ tolesnis ]
Debian'as buvo pradėtas 1993 m. rugpjūtyje. Jį kurti pradėjo Prudue
universiteto studentas Ianas Murdockas. Vienerius metus -- nuo 1994 m.
lapkričio iki 1995 m. lapkričio, Debian'ą rėmė GNU projektas The Free Software Foundation
-
organizacija, įkurta Richardo Stallmano, ir susijusi su bendrąja viešąja
licencija (GPL)(General Public License).
Laikotarpyje nuo 1993 m. rugpjūčio iki gruodžio buvo išleistos laidos nuo Debian 0.01 iki Debian 0.90. Ianas Murdockas rašė:
„Debian 0.91 laida buvo išleista 1994 m. sausio mėnesyje. Ji turėjo primityvią paketų sistemą, kuri leido naudotojams manipuliuoti paketais, bet ne daugiau (žinoma, neturėjo paketų priklausomybių ir panašių dalykų). Tuo metu prie Debian'o dirbo keli tuzinai žmonių, tačiau šią laidą į vieną visumą daugiausiai sudėjau aš pats. 0.91 laida buvo paskutinioji, atlikta tokiu būdu.
1994 metai pagrinde buvo išnaudoti Debian'o projekto perorganizavimui taip,
kad kiti galėtų efektyviau padėti projektui, bei programos dpkg
kūrimui (už tai didžia dalimi buvo atsakingas Ianas Jacksonas). Kiek aš
pamenu, 1994 metais mes neišleidome viešų laidų, tačiau tam, kad
nukreiptumėme procesą teisinga linkme, išleidome keletą vidinių laidų.
Debian 0.93 5-tos laidos išleidimas įvyko 1995 m. kovo men., ir tai buvo
pirma „moderni“ Debian'o laida: dalyvavo daug daugiau kūrėjų (tačiau
nepamenu tiksliai, kiek), kiekvienas prižiūrėjo savo paketus, ir
dpkg
buvo naudojamas visų šių paketų įdiegimui ir tvarkymui,
po to, kai bazinė sistema būdavo įdiegta.
„Debian 0.93 6-tos laidos išleidimas įvyko 1995 m. lapkrityje, ir tai buvo
paskutinioji a.out laida. 0.93R6 paketus prižiūrėjo apie šešiasdešimt
kūrėjų (developers). Jei teisingai pamenu, šioje laidoje pirmą kartą
pasirodė programa dselect
.“
Ianas Murdockas taip pat pažymėjo, kad Debian 0.93R6 „... visuomet buvo mano mėgiamiausia Debian'o laida“, nors jis spėja, kad tai galbūt dėl jo galimybės turėti asmeninę įtaka, kadangi 1996 m. kovo mėn. jis nustojo aktyviai dirbti projekte. Tuo metu buvo ruošiamasi Debian 1.0 laidos išleidimui, kuri iš tikrųjų buvo išleista kaip Debian 1.1 laida, tam kad būtų išvengta nesusipratimų po to, kai CDROM gamintojas klaidingai pažymėjo dar neišleistą versiją kaip Debian 1.0. Šis incidentas įvedė „oficialių“ CDROM'ų sąvoką, kaip projekto būdą padėti prekiautojams išvengti šios rūšies klaidų.
1995 m. rugpjūtyje (tarp Debian 0.93R5 ir Debian 0.93R6 laidų), Hartmut Koptein pradėjo pirmąjį Debiana'o pritaikymą (port) Motorola m68k šeimai. Jis pranešė, kad „Daug, daug paketų buvo i386-orientuotų (little endian, -m486, -O6 ir viskas libc4 bibliotekai), ir tai buvo sunkus laikas ruošiant paradinę paketų bazę mano kompiuteryje (Atari Medusa 68040, 32 MHz). Po trijų mėnesių (1995 m. lapkrityje) aš įkėliau į archyvą 200 paketų iš 250 galimų, ir visi jie libc5 bibliotekai!“. Veliau jis, kartu su Vincent Renardias ir Martin Schulze pradėjo kitą pritaikymą, skirtą PowerPC šeimai.
Nuo to laiko, Debian'o projektas augo apimdamas keletą pritaikymų (ports)
kitoms
architektūroms, pritaikymą naujam (ne-Linux) branduoliui - GNU Hurd
mikrobranduoliui, ir bent vieną variantą BSD branduoliui.
To laikotarpio projekto narys Bill Mitchell, atsimena apie Linux branduolį
„... mes pradėjome dirbti tarp 0.99r8 ir 0.99r15 laidų. Ilgą laiką aš galėjau sukompiliuoti branduolį greičiau nei per 30 minučių ant 20 Mhz 386 procesoriaus mašinos, ir taip pat galėjau įdiegti Debian'ą per tokį patį laiko tarpą į 10Mb disko vietos.
„... Aš prisimenu pradinę kūrėjų grupę, įskaitant Ianą Murdocką, mane patį, kitą Ianą, kurio pavardės neatmenu, Daną Quinlaną, ir dar keletą kitų žmonių, kurių vardų neatsimenu. Mattas Welshas buvo arba pradinės grupės narys, arba prisijungė prie jos gana anksti (jis palikęs projektą nuo to laiko). Kažkas suderino pašto konferenciją (mailing list) ir mes pradėjome veikti.
Kiek aš pamenu, mes nepradėjome nuo kažkokio plano, ir nepradėjome labai organizuotai sudarinėti bendro plano. Pačioje pradžioje, kiek pamenu, mes pradėjome rinkti gana atsitiktinį išeities tekstų paketų rinkinį. Po kurio laiko, mes sutelkėme dėmesį į dalykus, kurie kartu turėtų įeiti į distributyvo pagrindą: branduolį, apvalkalą (shell), update, getty, įvairias kitas programas ir failus, reikiamus sistemos paleidimui, ir į svarbiausių pagalbinių programų (utilities) rinkinį.“
Ankstyvojoje projekto stadijoje jo nariai nusprendė platinti tik išeities
tekstų paketus. Kiekvienas paketas turėtų būti sudarytas iš pagrindinių
autorių (upstream) išeities teksto ir debianizuoto patch failo, o naudotojas
turėtų išarchyvuoti išeities tekstus, pritaikyti patch failus ir pats
susikompiliuoti binarinius failus. Tačiau greitai jie suprato, kad tam tikra
binarinių failų platinimo schema turėtų būti reikalinga. Ankstyviausias
paketų įrankis, parašytas Iano Murdocko, ir pavadintas dpkg
,
sukūręs Debian'ui specifinį binarinių paketų formatą, ir šis įrankis
galėjo būti naudojamas paketų išpakavimui ir jo failų įdiegimui.
Netrukus Ianas Jacksonas perėmė paketų įrankio kūrimą, pervadino jį
dpkg-deb
vardu, o jo naudojimo palengvinimui parašė front-end
programą pavadindamas ją dpkg
. Šis įrankis suteikė tokias
šiandieninio Debian'o sistemos savybes, kaip priklausomybės
(Dependencies) ir konfliktai (Conflicts). Šių įrankių
sukurti paketai turėjo antraštę (header), kurioje buvo nurodyta paketą
sukūrusio įrankio versija bei poslinkis iki tar programa sukurto archyvo,
atskirto nuo antraštės tam tikra valdymo informacija.
Tuo metu tarp projekto narių užsimezgė diskusija -- kai kurie manė, kad
specialaus Debian'o formato, sukurto su dpkg-deb
, turėtų būti
atsisakyta, ir reikėtų naudoti formatą sukuriamą programos ar
pagalba. Po keleto peržiūrėtų failų formatų ir peržiūrėtų
atitinkamų paketų tvarkymo įrankių, buvo pasirinktas ar
formatas. Šio pakeitimo esminė vertybė ta, kad Debian'o paketą galima
išpakuoti bet kurioje Unix tipo sistemoje, nenaudojant nepatikimų programų.
Kitais žodžiais tariant, tik standartiniai įrankiai, egzistuojantys bet
kurioje Unix sistemoje, tokie kaip 'ar' ir 'tar', yra reikalingi Debian'o
paketo išpakavimui ir jo turinio analizei.
Kuomet Ianas Murdockas paliko Debian'ą, jis paskyrė Bruce Perens sekančiu projekto vadovu. Pirmiausia Bruce susidomėjo Debian'u, kuomet jis bandė sukurti Linux distributyvo CD, vadinamą "Linux for Hams", kuris turėtų visą Linux programinę įranga naudingą radijo mėgėjų sporto operatoriams. Supratęs, kad šiam sumanymui įgyvendinti teks įdėti daug darbo tobulinant Debian'o bazinę sistemos dalį, Bruce atidėjo savo sumanymą ir aktyviai ėmėsi dirbti prie bazinės sistemos dalies ir atitinkamų įdiegimo įrankių, įskaitant ir pirmąjį Debian'o įdiegimo scenarijų (scripts) rinkinį (kartu su Ianu Murdocku), galų gale tapusiu tuo, ką mes šiandien vadiname Debian'o atstatymo diskeliu (Debian Rescue Floppy), kuris keletui Debian'o laidų buvo esminiu įdiegimo įrankių rinkinio komponentu.
Ianas Murdockas pareiškė:
„Bruce pasirinkimas mano įpėdiniu buvo natūralus, kadangi jis beveik metus laiko prižiūrėjo sistemos bazinę dalį, ir užpildydavo visas spragas tuo metu, kai aš galėjau skirti Debian'ui vis mažiau laiko.“
He initiated several important facets of the project, including coordinating the effort to produce the Debian Free Software Guidelines and the Debian Social Contract, and initiating an Open Hardware Project. During his time as Project Leader, Debian gained market share and a reputation as a platform for serious, technically-capable Linux users.
Bruce Perens taip pat organizacijos Software in the Public Interest, Inc.
sukūrimo pradininkas. Pradžioje buvo numatyta, kad ši organizacija
teisiškai galės priimti dotacijas skirtas Debian'ui, bet jos tikslai greitai
išsiplėtė iki rėmimo laisvos programinės įrangos kūrimo projektų,
neturinčių ryšio su Debian'o projektu.
Šiuo laikotarpiu buvo išleistos tokios Debian'o versijos:
1.1 Buzz išleista 1996 m. birželyje (474 paketai, 2.0 branduolys,
pilnai ELF, dpkg
)
1.2 Rex išleista 1996 m. gruodyje (848 paketai, 120 kūrėjų)
1.3 Bo išleista 1997 m. liepos mėnesyje (974 paketai, 200 kūrėjų)
Po 1.3 laidos buvo išleistos kelios tarpinės laidos, iš kurių paskutinioji buvo 1.3.1R6.
1998 m. sausyje Debian'o lyderio poste Bruce Perens pakeitė Ianas Jacksonas, kuris vadovavo projektui 2.0 laidos ruošimo laikotarpiu.
Ianas Jacksonas tapo Debian'o projekto vadovu 1998 m. pradžioje, ir greitai po to buvo įtrauktas į organizacijos Software in the Public Interest komitetą, viceprezidento pareigose. Atleidus iždininką (Tim Sailer), prezidentą (Bruce Perens) ir sekretorių (Ian Murdock), jis tapo komiteto prezidentu, ir kartu buvo pasirinkti trys nauji nariai: Martin Schulze (viceprezidentas), Dale Scheetz (sekretorius) ir Nils Lohner (iždininkas).
Debian 2.0 (Hamm) laida išleista 1998 m. liepos mėnesyje. Intel i386 ir Motorola 68000 serijos architektūroms. Ši laida pažymėta perėjimu prie naujos C bibliotekų sistemos versijos (glibc2 arba istoriniais sumetimais - libc6). Laidos išleidimo metu projekte buvo virš 1500 paketų, prižiūrimų daugiau nei 400 Debian'o kūrėjų.
Wichertas Akkermanas pakeitė Ianą Jacksoną Debian'o projekto lyderio poste
1999 m. sausyje. Debian
2.1
laida buvo išleista
1999 m.
kovo mėn. 9 d., pavėlavusi savaitę po to, kai paskutinę minutę iškilo
kelios problemos.
Debian 2.1 (Slink) pasižymėjo oficialiu dviejų naujų
architektūrų palaikymu: Alpha
ir Sparc
. X-Windows paketai
šioje laidoje buvo žymiai perorganizuoti palyginus su ankstesniąja laida,
taip pat 2.1 laida turėjo apt
, sekančios kartos Debian'o paketų
tvarkymo sąsają. Be to, ši Debian'o laida buvo pirmoji, kurios
„Oficialiam Debian'o CD rinkiniui“ reikėjo 2-jų CD-ROM'ų; distributyvas
talpino apie 2250 paketų.
1999 m. balandyje, kuomet Corel pranešė apie savo ketinimus išleisti Linux
distributyvą paremtą Debian'u ir naudojantį KDE grupės sukurtą grafinę
aplinką, Corel Corporation
ir
K Desktop Project
suformavo
aljansą su Debian'u. Per sekančius pavasario ir vasaros mėnesius pasirodė
naujas, paremtas Debian'u, distributyvas Storm Linux, ir Debian'o projektas
pasirinko naują logo
,
kuris naudojamas pažymėti abiem, ir oficialiai Debian'o sankcionuotai
medžiagai, tokiai kaip CD-ROM ar oficialus projekto tinklapis, ir neoficialus
logo, naudojamas Debian'ą mininčiai arba iš jo kilusiai medžiagai
pažymėti.
Taip pat tuo metu pradėtas naujas, unikalus Debian'o pritaikymas (port)
Hurd
. Tai yra
pirmas pritaikymas ne Linux branduoliui, vietoje jo naudojant GNU Hurd
, GNU Mach
mikrobranduolio versiją.
Debian 2.2 (Potato) laida išleista 2000 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Intel i386, Motorola 68000 serijos, alpha, SUN Sparc, PowerPC ir ARM architektūroms. Tai buvo pirmoji laida turinti PowerPC ir ARM pritaikymus. Išleidimo metu buvo virš 3900 binarinių paketų ir virš 2600 išeities tekstų paketų, prižiūrimų daugiau nei 450-ties Debian'o kūrėjų.
An interesting fact about Debian 2.2 is that it showed how an free software
effort could lead to a modern operating system despite all the issues around
it. This was studied[1]
thoroughly by a group of interested people in an article called Counting
potatoes
quoting from this article:
„[...] mes naudojam A. Wheeler'io sloccount sistemą Debian'o 2.2 (aka potato) išeities teksto fiziniam eilučių (source lines of code (SLOC)) skaičiui nustatyti. Mes rodome, kad Debian'as 2.2 apima virš 55,000,000 fizinių SLOC (beveik dvigubai daugiau, nei Red Hat 7.1, išleistas apie 8-nis mėnesius vėliau), tuo parodydami, kad Debian'o kūrimo modelis (paremtas didelės grupės savanorišku kūrėjų, pasklidusių po visą pasaulį, darbu) yra ne mažiau veiksnus, nei kiti kūrimo modeliai [...] Tai taip pat rodo, kad jei Debian'as naudotų tradicinius nuosavybinius metodus, COCOMO modelio apskaičiavimais, Debian'o 2.2 kūrimas kainuotų netoli 1.9 milijardų JAV dolerių. Šalia to, mes siūlome distributyve naudojamų programavimo kalbų (C kiekis sudaro apie 70%, C++ apie 10%, LISP ir Shell apie 5%, ir toliau seka daug kitų) ir didžiausių paketų (Mozilla, Linux branduolys, PM3, XFree86, ir t.t.) analizę.“
Prieš pradedant ruošti woody išleidimui, ftp-master archyvo sistemoje
turėjo būti padarytas pakeitimas. Paketų klanai (pools), kurie įteisino
specialios paskirties distributyvus, tokius kaip „Testing“ distributyvas,
pirmą kartą buvo aktyvuoti
ftp-master archyve
2000 m. gruodžio viduryje. Paketo klanas
(pool) yra tiesiog konkretaus paketo skirtingų versijų rinkinys, iš kurio
daugelis distributyvų (dabartiniu metu experimental, unstable, testing, ir
stable) gali išsitraukti paketus, kurie yra įtraukti į to distributyvo
Packages failą.
Tuo paču metu buvo įvestas naujas testing distributyvas. Pagrindinai paketai iš unstable, kurie laikomi jau stabiliais, perkeliami į testing šaką (po kelių savaičių periodo). Šio įvedimo tikslas buvo sumažinti sustabdymo (freeze) laiką ir suteikti projektui galimybę ruošti naują laidą bet kuriuo metu.
Tuo metu kai kurios kompanijos, platinančios modifikuotą Debian'o versiją, užsidarė. Corel pardavė savo Linux skyrių 2001 m. pirmame ketvirtyje, Stormix paskelbė apie bankrotą 2001 m. sausio 17 d., o Progeny liovėsi kurti savo distributyvą 2001 m. spalio mėn. 1d.
Stabdymas (freeze) dėl pasiruošimo naujai laidai prasidėjo 2001 m. liepos
mėn. 1 d. Tačiau projektas užtruko truputį ilgiau nei metus, kol išleido
naują laidą, dėl problemų
įkelties diskeliuose (boot-floppies)
, ryšium su kriptografijos
programinės įrangos įvedimu į archyvo 'main' šaką ir dėl pasikeitimų
esamoje arcitektūroje (incoming archyvas ir saugumo architektūra). Vis
dėlto per tą laikotarpį stabili laida (Debian 2.2) buvo pataisyta net
septynis kartus, ir du projekto lyderiai buvo išrinkti: Ben Collins (2001 m.)
ir Bdale Garbee. Taip pat darbas daugelyje sričių, neskaitant Debian'o
paketų darymo, išliko augantis, įskaitant internacionalizavimą, Debian'o
web tinklapiai (virš tūkstančio web puslapių) buvo išversti į virš 20
skirtingų kalbų, ir sekančios laidos įdiegimas buvo paruoštas 23 kalbomis.
Du vidiniai projektai: Debian Junior (vaikams) ir Debian Med (medicinos
praktikai ir mokslui) pradėti woody laidos ruošimo laikotarpiu, aprūpinant
projektą skirtingais dėmesio centrais tam, kad padarytų Debian'ą tinkamu
šiems uždaviniams.
Darbai prie Debian'o nesustabdė kūrėjų nuo kasmetinio susitikimo, vadinamo
Debconf
organizavimo.
Pirmasis susitikimas, vykęs nuo liepos mėn. 2 d. iki 5 d. kartu su Libre
Software susitikimu (LSM) Bordeaux'e (Prancūzija), surinko apie
keturiasdešimt Debian'o kūrėjų. Antroji konferencija įvyko 2002 m.
liepos mėn. 5 d. Toronte (Kanada), ir susirinko virš aštuoniasdešimt
dalyvių.
Debian 3.0 (woody) laida išleista 2002 m. liepos mėn. 19 d. Intel i386, Motorola 68000 serjos, alpha, SUN Sparc, PowerPC, ARM, HP PA-RISC, IA-64, MIPS, MIPS (DEC) ir IBM s/390 architektūroms. Tai pirmoji laida turinti HP PA-RISC, IA-64, MIPS, MIPS (DEC) ir IBM s/390 pritaikymus. Išleidimo metu buvo apie 8500 binarinių paketų, prižiūrimų daugiau virš devynių šimtų Debian'o kūrėjų. Ji tapo pirmąja laida platinama ne tik CD-ROM laikmenose, bet ir DVD informacijos nešėjais.
Iki sekančios laidos įvyko kasmetinis susitikimas - Oslo mieste nuo 2003 m. liepos 18 d. iki liepos 20 d. vyko ketvirtoji konferencija Debconf, kurioje dalyvavo virš šimto dvidešimt dalyvių. Prieš konferenciją, nuo liepos 12 d. iki liepos 17 d. vyko Debcamp renginys. Penktoji konferencija vyko nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki birželio 2 d. Brazilijos mieste Porto Alegre. Joje dalyvavo virš šimto šešiasdešimt dalyvių, iš dvidešimt šešių skirtingų šalių.
Debian 3.1 (sarge) laida buvo išleista 2005 m. birželio 6 d. toms
pačioms architektūroms kaip ir woody, nors neoficialus AMD64
architektūros palaikymas buvo išleistas tuo pačiu metu naudojantis projektų
prieglobos infrastruktūra http://alioth.debian.org
serveryje.
Šioje laidoje buvo apie 15.000 binarinių paketų, prižiūrimų daugiau nei
tūkstančio penkių šimtų Debian'o kūrėjų.
Šioje sarge laidoje buvo daug svarbių pakeitimų, ir tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl taip ilgai truko distributyvo „užšaldymas“ ir išleidimas. Šioje laidoje buvo atnaujinta ne tik virš 73% programinės įrangos, tiektos ankstesnėje versijoje, bet ji taip pat talpino daug daugiau programinės įrangos, nei ankstesnės laidos. Tai beveik padvigubino jos dydį 9.000 naujų paketų, įskaitant OpenOffice rinkinį, interneto naršyklę Firefox ir e-pašto klientą Thunderbird.
Ši laida buvo tiekiama su 2.4 ir 2.6 serijų Linux branduoliais, XFree86 4.3, GNOME 2.8, KDE 3.3 ir su visiškai nauju įdiegikliu. Šis naujasis įdiegiklis, pakeitęs įkelties diskelius (boot-floppies), sukurtas moduliniu principu, teikė daug pažangesnį įdiegimą (su RAID, XFS ir LVM palaikymu), įskaitant aparatinės įrangos nustatymą ir darantis visų architektūrų įdiegimą lengvesniu naujiems naudotojams. Kartu įdiegimo sistema didžiavosi pilnu internacionalizavimo palaikymu, nes programa buvo išversta beveik į keturiasdešimt kalbų. Įdiegiklį palaikanti dokumentacija - įdiegimo vadovas ir laidos pastabos (release notes) buvo pateiktos šioje laidoje atitinkamai dešimčia ir penkiolika skirtingų kalbų.
Ši laida laida apjungė Debian-Edu/Skolelinux, Debian-Med ir Debian-Accessibility subprojektų pastangas, kurios išplėtė mokomųjų programų skaičių, medicininės paskirties programų ir taip pat paketų, sukurtų specialiai žmonėms su negalia, skaičių.
Šeštoji Debconf konferencija įvyko Espoo mieste, Suomijoje, 2005 m.
liepos 10...17 dienomis, dalyvaujant daugiau kaip trims šimtams dalyvių.
Šios konferencijos videos
galite rasti internete.
Septintoji Debconf konferencija įvyko Meksikoje, Oaxtepec mieste. Ji
vyko nuo 2006 m. gegužės 14 d. iki gegužės 22 d., dalyvaujant apie
dviems
šimtams
dalyvių. Šios konferencijos Video
ir nuotraukos
yra prieinamos
internete.
Debian 4.0 (etch) laida išleista
2007 m.
balandžio mėn. 8 d. tam pačiam architektūrų skaičiui kaip ir
sarge. Ji įtraukė AMD64 pritaikymą (port), bet išmetė m68k.
Tačiau m68k pritaikymas buvo dar paliktas unstable distributyve.
Joje buvo apie 18.200 binarinių paketų, prižiūrimų daugiau nei
tūkstančio trisdešimties Debian'o kūrėjų.
Debian 5.0 (lenny) was released
February
14th, 2009 for one more architecture than its predecessor, etch. This
included the port for newer ARM processors. As with the previous release,
support for the m68k architecture was still available in unstable.
There were around 23,000 binary packages (built from over 12,000 source
packages) maintained by more than one thousand and ten Debian developers.
Aštuntoji Debconf konferencija įvyko vyko Edinburge, Škotijoje,
2007 m. birželio mėn. nuo 17 iki 23 dienos, dalyvaujant virš keturių
šimtų dalyvių. Šios konferencijos video
ir nuotraukos
yra prieinamos internete.
The ninth Debconf was held in Mar de Plata, Argentina, from August
10th to 16th, 2008 with over two
hundred
participants. Videos
and pictures
from this conference are available online.
Dešimtoji Debconf konferencija vyko Ispanijoje, Caceres miete, nuo
2009 m. liepos mėn. 23...30 dienomis, dalyvaujant virš dviejų
šimtų
dalyvių. Šios konferencijos video
ir nuotraukos
yra
prieinamos internete
Vienuoliktoji Debconf konferencija įvyko vyko Niujorke, Jungtinėse
Amerikos Valstijose, 2010 m. rugpjūčio mėn. 1..7 dienomis, dalyvaujant
virš 200
žmonių
įskaitant Debian'o lūrėjus (developers), paketų
prižiūrėtojus (maintainers) ir naudotojus, susirinkusius Kolumbijos
universiteto miestelyje. Šios konferencijos video
ir nuotraukos
yra
prieinamos internete.
Debian 6.0 (squeeze) was released February 6th, 2011.
After the project decided, the 29th of July 2009, to adopt time-based
releases
so that new releases would be published the first half of
every even year. Squeeze was the a one-time exception to the two-year policy
in order to get into the new time schedule.
This policy was adopted in order to provide better predictability of releases for users of the Debian distribution, and also allow Debian developers to do better long-term planning. A two-year release cycle provided more time for disruptive changes, reducing inconveniences caused for users. Having predictable freezes was expected also to reduce overall freeze time.
However, even though the freeze was expected in December 2009, the frozen announcement
came in August 2010, coinciding with the celebration of the 10th annual Debconf
meeting in New York.
New features include:
Linux Kernel 2.6.32, now completely free and without problematic firmware files.
libc: eglibc 2.11
GNOME 2.30.0 with some pieces of 2.32
KDE 4.4.5
X.org 7.5
Xfce 4.6
OpenOffice.org 3.2.1
Apache 2.2.16
PHP 5.3.3
MySQL 5.1.49
PostgreSQL 8.4.6
Samba 3.5.6
GCC 4.4
Perl 5.10
Python 2.6 and 3.1
10,000 new packages, for more than 29,000 binary packages built from nearly 15,000 source packages.
DKMS, a framework to generate Linux kernel modules whose sources do not reside in the Linux kernel source tree.
Dependency-based ordering of init scripts using insserv, allowing parallel execution to shorten the time needed to boot the system.
Two new ports, kfreebsd-i386 and kfreebsd-amd64.
Many packages started using a new source package format based on quilt. This
new
format
, called "3.0 (quilt)" for non-native packages,
separates Debian patches from the distributed source code. A new format,
"3.0 (native)", was also introduced for native packages. New
features in these formats include support for multiple upstream tarballs,
support for bzip2 and lzma compressed tarballs and the inclusion of binary
files.
The twelfth Debconf was held in Banja Luka, Republic of Srpska, Bosnia and Herzegovina, from 24 to 30 July 2011, with Debcamp preceeding it from 17 to 23 July.
The thirteenth Debconf was held in Managua, Nicaragua, from 8 to 14 July 2012, with Debcamp preceeding it from 1 to 6 July, and a Debian Day on 7 July.
Debian 7.0 (wheezy) was released May 4th, 2013. This new version of
Debian included various interesting features such as multiarch support
,
several specific tools
to deploy private clouds
, an improved installer, and a complete set
of multimedia codecs and front-ends which removed the need for third-party
repositories.
During the Debian Conference DebConf11, in july 2011, the "multiarch
support" was introduced. This feature was a release goal for this
release. Multiarch is a radical rethinking of the filesystem hierarchy with
respect to library and header paths, to make programs and libraries of
different hardware architectures easily installable in parallel on the very
same system. This allows user to install packages from multiple architectures
on the same machine. This is useful in various ways, but the most common is
installing both 64 and 32-bit software on the same machine and having
dependencies correctly resolved automatically. This feature is described
extensively in the Multiarch manual
.
The installation process was greatly improved. The system could be installed using software speech, above all by visually impaired people who do not use a Braille device. Thanks to the combined efforts of a huge number of translators, the installation system was available in 73 languages, and more than a dozen of them were available for speech synthesis too. In addition, for the first time, Debian supported installation and booting using UEFI for new 64-bit PCs, although there was no support for Secure Boot yet.
Other new features and updated software packages included:
Linux Kernel 3.2
kFreeBSD kernel 8.3 and 9.0
libc: eglibc 2.13
the GNOME 3.4 desktop environment
KDE Plasma Workspaces and KDE Applications 4.8.4
the Xfce 4.8 desktop environment
X.org 7.7
LibreOffice 3.5.4 (replacing OpenOffice)
Xen Hypervisor 4.1.4
Apache 2.2.22
Tomcat 6.0.35 and 7.0.28
PHP 5.4
MySQL 5.5.30
PostgreSQL 9.1
Samba 3.6.6
GCC 4.7 on PCs (4.6 elsewhere)
Perl 5.14
Python 2.7
12,800 new packages, for more than 37,400 binary packages built from nearly 17,500 source packages.
For more information on the new features introduced in this release, see the
What's new in Debian 7.0 chapter of Wheezy Release
Notes
.
2000 m. liepos mėn. 11 d. Joel Klecker, kuris taip pat žinomas kaip Espy,
iškeliavo iš šio pasaulio būdamas 21 metų amžiaus. Ne vienas, kuris
matė 'Espy' #mklinux kanale, Debian'o pašto konferencijose ar kanaluose,
žinojo kad šis jaunas vyras kentėjo nuo progresuojančios raumenų
distrofijos
. Dauguma žmonių žinojo jį tik kaip „Debian'o
glibc ir powerpc vaikiną“ ir neturėjo supratimo kaip sunkiai Joel kovoja.
Nors ir fiziškai išsekintas, jis dalinosi savo dideliu protu su kitais.
Mes ilgėsimės Joel Klecker (taip pat žinomo kaip Espy).
James Troup pranešė
kad jis dirba prie archyvų tvarkymo įrankių perdarymo ir perėjimo prie
paketų klanų (pools). Nuo šios datos, failai yra saugomi kataloge
pavadintame atitinkamai su išeities teksto vardu, ir šie katalogai yra
pool
kataloge. Kataloge dists bus tik failai Packages, kuriuose
yra nuorodos į pool katalogą. Tai supaprastina distributyvų, tokių kaip
testing ir unstable persidengimą. Archyvai taip pat tampa valdomi per
duomenų bazę, naudojant PostgreSQL, kas taip pat pagreitina paiešką.
This concept of managing Debian's archives sort of like a package cache was
first introduced by Bdale Garbee in this
email
to the debian-devel list in May of 1998.
2001 m. kovo mėn. 1 d. Christopher Matthew Rutter (taip pat žinomas kaip cmr) žuvo būdamas 19 metų nuo automobilio smūgio. Christopheris buvo jaunas ir gerai žinomas Debian'o projekto narys, padėjęs daryti ARM pritaikymą (port). Svetainė buildd.debian.org yra dedikuota jo atminimui.
Mes pasigesime Chris Rutter.
2001 m. kovo mėn. 28 d. po ilgos ligos mirė Fabrizio Polacco. Debian'o projektas gerbė jo gerą darbą ir tvirtą pasišventimą Debian'ui ir laisvai programinei įrangai. Fabrizio indėlis nebus užmirštas ir kiti kūrėjai seks jo pėdomis ir tęs jo darbą.
Mes pasigesime Fabrizio Polacco.
2002 m. liepos mėn. 21 d. po kovos su leukemija mirė Martinas Butterweck (taip pat žinomas kaip blendi). Martinas buvo jaunas, nesenai prisijungęs, Debian'o projekto narys.
Mes pasigesime Martino Butterweck.
2002 m. lapkričio mėn. 20 d. apie 08:00 CET, Twente universiteto Tinklo operacijų centre (Network Operations Center (NOC)) kilo gaisras. Pastatas sudegė iki pamatų. Gaisrininkai prarado betkokią viltį išgelbėti serverių zoną. Be kitų dalykų čia buvo satie.debian.org serveris, kuris talpino abu, security ir non-US archyvus, o taip pat naujų paketų prižiūrėtojų (new-maintainer (nm)) ir kokybės užtikrinimo (quality assurance (qa)) duomenų bazes. Debian'as atstatė šias tarnybas klecker kompiuteryje, kuris nesenai buvo perkeltas iš JAV į Olandiją.
Gegužės mėn. 9 d. Manuel Estrada Sainz (ranty) ir Andrés García Solier (ErConde), grįždami iš laisvos programinės įrangos konferencijos, vykusios Valencijoje (Ispanija), žuvo tragiško automobilio avarijos metu.
Mes pasigesime Manuel Estrada Sainz ir Andrés García Solier.
Liepos 30 d. Jens Schmalzing (jensen) žuvo tragiško įvykio jo darbo vietoje metu Miunchene, Vokietijoje. Jis buvo susietas su Debian'u kaip keleto paketų prižiūrėtojas, kaip PowerPC pritaikymo šalininkas, kaip branduolio komandos narys, ir buvo svarbus asmuo pervedant PowerPC branduolio paketą į versiją 2.6. Jis taip pat prižiūrėjo Mac-on-Linux emuliatorių ir jo branduolio modulius, padėjo įdiegiklio kūrime ir Miuncheno vietinės veiklos reikaluose.
Mes pasigesime Jens Schmalzing.
Gruodžio 26 d. Thiemo Seufer (ths) žuvo automobilio avarijoje. Jis buvo
pagrindinis MIPS ir MIPSEL pritaikymų prižiūrėtojas, o taip pat prisidėjo
prie Debian įdiegiklio kūrimo gerokai prieš tai, kol jis tapo
oficialiu kūrėju (Debian Developer)
2004 metais. Kaip QEMU
komandos narys jis parašė didžiąją dalį MIPS emuliavimo sluoksnio.
Mes pasigesime Thiemo Seufer.
Frans Pop (fjp) died on August 20th. Frans was involved in Debian as a maintainer of several packages, a supporter of the S/390 port, and one of the most involved members of the Debian Installer team. He was a Debian listmaster, editor and release manager of the Installation Guide and the release notes, as well as a Dutch translator.
Frans Pop will be missed.
The Debian Project continues to work on the unstable distribution (codenamed sid, after the evil and "unstable" kid next door from the Toy Story 1 who should never be let out into the world). Sid is the permanent name for the unstable distribution and is always 'Still In Development'. Most new or updated packages are uploaded into this distribution.
The testing release is intended to become the next stable release and is currently codenamed jessie.
[ ankstesnis ] [ Turinys ] [ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ A ] [ tolesnis ]
Trumpa Debian'o istorija
2.19 (last revised 4th May 2013)mailto:debian-doc@lists.debian.org